- rėplinėti
- rėplinė́ti vksm. Skrùzdėlės rėplinė́ja paklotù, po žõlę.
.
.
rėplinėti — rėplinėti, ėja, ėjo, rė̃plinėti, ėja, ėjo iter. dem. rėplinti. 1. ropinėti, rėplioti: Varlės rėplinėja pavasarį paprūdžiais, pagrioviais, kaip sniegas nupliko J. Vėžys paupė[je], mačiau, berė̃plinėjąs KlvrŽ. Kažkas marškiniūse rėplinėja KlvrŽ. Po … Dictionary of the Lithuanian Language
atrėplinėti — atrėplinėti; N iter. dem. atrėplinti 2. rėplinėti; atrėplinėti; išrėplinėti; parėplinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išrėplinėti — iter. dem. išrėplinti 1: Žmonės – ne negyvi akmens: sumesti į vieną krosnį nesilaikys, išrėplinės katras sau iš kur atėjęs Vaižg. rėplinėti; atrėplinėti; išrėplinėti; parėplinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
laukis — 3 laũkis, ė smob. (2) 1. R, N, K, J gyvulys su balta dėme kaktoje: Laũkė (lauka karvė) javuos, bėk išvaryt Jrb. Laukį pasikinkyk prie sartosios Grk. Margis su laukiù nenor rėplinėti (apie jaučius) K.Donel. Karvė su balta burna – tai laukiùtė… … Dictionary of the Lithuanian Language
parėplinėti — iter. dem. parėplinti 1: Kito [ūkininko] arkliai vos pasikrapštys, vos parė̃plinės DūnŽ. rėplinėti; atrėplinėti; išrėplinėti; parėplinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
raitinėti — raitinėti, ėja, ėjo 1. iter. dem. raityti 2: Plaukus raitinėti DŽ. 2. intr. ropinėti, rėplinėti: Penkių metų pasiūgėjau, po žemelę raitinėjau LTR(Vlk.) | refl.: Pusės metų mažiukėlis po žemelę raitinėjos (d.) J.Jabl(Viln). raitinėti; išraitinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
rupkinėti — rupkinėti, ėja, ėjo intr. šnek. vaikštinėti, rėplinėti, slampinėti: Vištos rupkinė[ja] po daržus Skdv. Ko čia rupkinėji, a[r] darbo neturi?! Ll. Ko tu rupkinėji patvartšaliais lyg durnadagių užsiėdęs, ar darbo neturi, ar ką?! Skr. Ana rupkinėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
rėplinėdinti — rėplinėdinti, ina, ino K caus. rėplinėti 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
rėplinėjimas — sm. (1) K → rėplinėti 1: Musė savo rėplinėjimu odą erzina J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
vaikščioti — vaikščioti, ioja (vaikšto), iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščioti, ioja, iojo Pls; SD111, SD25, H, H273 1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Bevaikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai vaikščioti KŽ. Aš vaikštau,… … Dictionary of the Lithuanian Language